Dažniausiai pasitaikančios plėvelės pjovimo peilio problemos ir jų sprendimai

Aukšto greičio plėvelės perdirbimo procesuose plėvelės pjovimo peilis plėvelės pjaunamojo ašmenys yra vienas svarbiausių našumo kritinių komponentų gamybos aikštėje. Kai šis peilis veikia be priekaištų, operatoriai dažnai net nepagalvoja apie jį antrą kartą. Tačiau kai kyla problemų – nelygūs kraštai, nevienodas plotis, per anksti susidėvėjimas ar plėvelės plyšimas – visas perdirbimo įrenginys gali sustoti, dėl ko kyla brangūs prastovos laikai ir produkto kokybės neatitikimai. Supratimas, kas sukelia šias problemas, ir kaip sistemingai jas išspręsti, yra būtinas bet kuriai veiklai, kurioje reikalingas tikslus plėvelės apdorojimas.

Šiame straipsnyje aptariamos dažniausiai pasitaikančios plėvelės pjaunamojo ašmenys pramonės plėvelių perdirbimo aplinkoje kilusios problemos, paaiškinami jų šakniniai priežastiniai veiksniai ir pateikiami praktiniai, įgyvendinami sprendimai. Ar dirbtumėte su poliesteriu, polietilenu, polipropilenu ar specialiosiomis plėvelėmis – čia nagrinėjamos diagnostinės ir taisomosios principų taisyklės taikomos visų rūšių plėvelėms ir pjovimo konfigūracijoms. Operatoriai, techninės priežiūros inžinieriai ir kokybės valdymo specialistai šį vadovą ras naudingą tiek esamų problemų šalinimui, tiek galimų problemų prevencijai prieš joms pasunkėjant.

Kaip nusidėvi plėvelės pjovimo peilis

Peilių nusidėvėjimo pobūdis plėvelių perdirbime

Kiekvienas plėvelės pjovimo peilis susidėvi nuo pat to momento, kai pradedamas naudoti. Pjovimo briauna, nepaisant to, kaip tiksliai ji buvo apdirbta, laipsniškai praranda savo geometriją dėl trinties, šilumos kaupimosi ir mikrošukščių susidarymo tęsiant darbą. Šio proceso greitis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant plėvelės kietumą, linijos greitį, peilio medžiagos klasę ir pjovimo briaunos kampą. Ankstyvų susidėvėjimo požymių atpažinimas – o ne laukimas, kol bus matomi gedimo požymiai – yra proaktyvaus peilių valdymo pagrindas.

Išnaudojimas retai vyksta vienodai. Daugumoje pjovimo operacijų tam tikros peilių pozicijos juostos pločiu patiria didesnę apkrovą nei kitos dėl įtempimo svyravimų ar plėvelės storio netolygumo. Tai reiškia, kad vienoje pozicijoje esantis plėvelės pjovimo peilis gali išnaudotis žymiai greičiau nei šalia esantys peiliai, veikiantys tokiomis pačiomis nominaliomis sąlygomis. Stebint atskirų peilių našumą, o ne laikant visą peilių rinkinį vienodu vienetu, pasiekiami geresni rezultatai ir mažiau netikėtų nesklandumų gamybos ciklų metu.

Be abrazyvinio ausimo, korozija yra dar vienas tylaus nuardymo kelias. Kai plėvelės medžiagos turi cheminių priedų arba kai eksploatavimo aplinka yra labai drėgna, net aukščiausios kokybės peilio plienas gali susidaryti mikroduobučių pjovimo krašte. Šios duobutės pažeidžia aštrumą būdu, kuris vizualiai sunkiai pastebimas, tačiau iškart akivaizdus pjovimo kokybėje. Todėl pasirinkti tinkamą peilio dengiamąją dangą ar medžiagos klasę konkrečiai plėvelės chemijai nėra pasirinktinas veiksmas – tai yra pagrindinis inžinerinis sprendimas.

Ankstyvųjų įspėjamųjų požymių nustatymas prieš matomą gedimą

Veiksmingiausias būdas valdyti plėvelės pjovimo peilių problemas – tai jas aptikti dar prieš pradedant gaminti defektinę produkciją. Operatoriai, kurie žino, į ką reikia atkreipti dėmesį, gali aptikti ankstyvąsias peilio problemas pagal subtilius pjovimo garso, krašto kokybės ir statinio krūvio susidarymo pokyčius. Pradėjęs blunti peilis dažnai sukuria šiek tiek grubesnį pjovimo kraštą, kartais lydimą silpnos pluoštinės kraštų šluostės, kuri matoma tik padidinus vaizdą.

Kitas patikimas ankstyvas rodiklis yra padidėjęs statinio elektros išsiskyrimas iš pjūvio kraštų. Kai plėvelės pjovimo peilis praranda aštrumą, jis dažniausiai nešvariai supjausto plėvelę, o ne švariai ją perpjauna, todėl šiek tiek traukia ir ištempia plėvelę. Šis mechaninis ištempimas sukuria papildomos statinės elekros, kuri savo ruožtu sukelia sunkumų tolesniame apdorojime – plėvelės vyniojimą aplink ritinėlius, sunkumus vyniojant ir dulkių dalelių pritraukimą prie pjūvio kraštų. Jei jūsų perdirbimo linijoje pradeda pasireikšti netipiškas statinės elekros elgesys, pirmiausia reikėtų patikrinti peilio būklę.

Dažniausiai pasitaikančios plėvelės pjovimo peilių problemos ir jų šakninių priežasčių nustatymas

Nelygūs arba pluoštiniai pjūvio kraštai

Nelygūs pjovimo kraštai yra viena dažniausiai pranešamų plėvelės pjovimo peilių problemų visų tipų plėvelėms. Tiesioginė priežastis beveik visada yra nepakankama aštrumas – arba dėl nusidėvėjusio peilio, netinkamai apdirbto arba tiesiog netinkamos geometrijos peilio konkrečiai pjoviamai plėvelei. Tačiau tikroji šakninė priežastis dažnai slypi kitur. Pavyzdžiui, darbo greitis, viršijantis peilio projektinį pajėgumą, gali sukelti net aštriam plėvelės pjovimo peiliui nelygius kraštus, nes pjovimo mechanika suyra per didelės apkrovos sąlygomis.

Plėvelės įtempimo nestabilumas taip pat yra viena iš pagrindinių nelygių kraštų atsiradimo priežasčių. Kai įeinamoji juosta turi nevienodą įtempimą per visą plotį, kai kurios plėvelės pjovimo peilio dalys patiria laikiną kontaktas vietoje nuolatinio, kontroliuojamo pjovimo. Rezultatas – pjovimo kraštas, kuris ilgio kryptimi kaitaliojasi tarp švaraus ir nelygaus. Krašto kokybės problema dažnai išsprendžiama tiksliau reguliuojant juostos įtempimą per geriau sukonfigūruotą išvyniojimo stabdį arba įtempimo zonos valdymą, o ne keičiant pjovimo peilį.

Plėvelės pjovimo peilio nuožulnumo kampas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Per aštrūs nuožulnumo kampai gali duoti švarius kraštus plonoms plėvelėms, tačiau tokie peiliai gali suskilti arba išsilenkti, kai pjaužiamos storesnės arba pripildytos plėvelės. Atvirkščiai, per buki nuožulnumo kampai dažniausiai sutrenkia arba suspaudžia plėvelės kraštą vietoje to, kad jį švariai nupjautų. Nuožulnumo geometrijos pritaikymas konkrečiai plėvelės medžiagai yra kritinis parinkimo parametras, kuris dažnai nepastebimas, kai įmonės keičia plėvelės specifikacijas, bet nepakeičia atitinkamų peilių specifikacijų.

Per ankstamas peilio nusidėvėjimas ir trumpas peilio tarnavimo laikas

Kai plėvelės pjovimo peilis susidėvi žymiai greičiau nei tikėtasi, ekonominis poveikis yra nedelsiant pastebimas ir kaupiamasis. Kiekvienas neplanuotas peilio keitimas reiškia prastovą, medžiagos švaistymą per perėjimo laikotarpį bei galimybę kraštų kokybės svyravimams per keitimo laikotarpį. Perlaikytos susidėvėjimo priežasties nustatymui reikia sistemingai ištirti visą pjovimo sistemą, o ne tik patį peilį.

Viena dažniausiai pasitaikančių trumpo pjovimo peilio tarnavimo trukmės priežasčių yra neteisingas peilio ir plokštelės arba peilio ir peilio persidengimo nustatymas. Skaldymo pjovimo konfiguracijose, jei moteriškojo ir vyriškojo peilių persidengimas nustatomas per agresyviai, pjovimo jėgos, veikiančios plėvelės skaldymo peilį, žymiai padidėja, o tai greitina pjovimo krašto nusidėvėjimą. Atvirkščiai, nepakankamas persidengimas sukelia ne pjovimo, o spaudimo veiksmą, dėl kurio pjovimo kraštas taip pat greitai susidėvi. Operatoriai turėtų patikrinti persidengimo nustatymus pagal peilių gamintojo technines specifikacijas kiekvieną kartą, kai įvedamas naujas plėvelės tipas arba atliekami bet kokie mechaniniai pakeitimai skaldymo galvutėje.

Pjovimo ašmenų medžiagos parinkimas, atsižvelgiant į plėvelės šlifuojamumą, yra vienodai svarbus. Labai užpildytos plėvelės – t. y. tos, kuriose yra mineralinių pildiklių, stiklo pluoštų ar tam tikrų dažiklių – yra žymiai šlifuojamesnės nei nepildytos pagrindinės dervos. Naudojant standartinį anglies plieno plėvelės pjovimo peilį užpildytoje plėvelėje, dėvėjimosi tempai bus visiškai nepriimtini. Šiuose taikymuose pereinant prie kietesnio pagrindo, pvz., greitaeigio plieno, arba taikant nusidėvėjimui atsparią dangą, pvz., titano nitridą, pjovimo ašmenų tarnavimo trukmę galima padidinti kelis kartus be jokių kitų procesų pakeitimų.

Plėvelės plyšimas, lūžimas ir juostos nestabilumas pjovimo metu

Plėvelės plyšimas pjovimo metu yra viena iš labiausiai trikdančių problemų, su kuriomis gali susidurti operatorius, o jos priežastys svyruoja nuo akivaizdžių iki netikėtai subtilių. Kai plėvelės pjovimo peilis turi įbrėžimą arba mikroskopinį šipulį ant pjovimo krašto, jis gali sukelti nešvarų pjūvį, o ne švarų pjūvį, ypač pjovimo pradžioje arba apdorojant plonas plėvelės medžiagas. Net vienas mikroskopinis pjovimo krašto įbrėžimas pakanka, kad susidarytų įtempimo koncentracijos taškas, kuris plėvelės įtempimo sąlygomis plinta į viso pločio plyšimą.

Be to, kad būtų įvertinta peilio būklė, plėvelės judėjimo kelyje kilęs svyravimas arba drebėjimas („flutter“ arba vibracija), kuris sukelia plėvelės pjovimo peiliui laikiną sąlytį. Kai plėvelė šuoliuoja arba svyruoja pjovimo taške, peilis iš esmės pjauta judančią ir nestabilią medžiagą. Tai padidina peilio išlinkimo tikimybę, o tai pradeda mažus plyšius, kurie greitai paaštrėja. Kai pagrindinis simptomas yra plyšimas, verta patobulinti plėvelės judėjimo kelio geometriją, įdiegti stabilizuojančius strypus ar vakuumines plokštumos plokštes netoli pjovimo taško bei užtikrinti, kad visi tuščiajodžiai ritiniai būtų tinkamai išlygiuoti ir laisvai suktųsi.

Nelygūs pjovimo plotai ir juostos nuokrypis

Nevienodos plyšių pločio reikšmės yra kokybės problema, kuri dažnai lieka nepastebėta iki to laiko, kol baigti ritiniai yra išmatuoti arba kliento atmesti. Šią problemą dažnai priskiriamas plėvelės pjovimo peilis, tačiau tikroji priežastis dažniausiai slypi peilio pozicionavimo sistemoje arba medžiagos judėjimo valdymo nustatymuose. Dėl ausčių susidėvėjimo mechaninė žaidžiamoji erdvė peilio laikikliuose gali leisti plėvelės pjovimo peiliui pasislinkti šonine kryptimi veikiant pjovimo jėgoms, dėl ko atsiranda plyšių pločiai, kurie nuo nominalios specifikacijos skiriasi.

Pjovimo veleno šiluminis išsiplėtimas arba ašmenų laikiklis ilgose gamybos serijose ilgalaikis šiluminis išsiplėtimas yra dar vienas nepakankamai vertinamas įpjovos pločio kitimo veiksnys. Kai velenas įšyla, jo ilgis šiek tiek padidėja, todėl peilių padėtys nukrypsta nuo pradinės, šalto paleidimo metu nustatytos padėties. Operacijos, kurios vykdomos ilgomis nuolatinėmis pamomis, neatsižvelgdamos į šiluminį išsiplėtimą, dažnai pastebi, kad įpjovos plotis pradžioje yra tikslus, tačiau kai įrenginys pasiekia šiluminę pusiausvyrą, jis nukrypsta nuo leistinų nuokrypių ribų. Šiluminės kompensacijos žingsnio įtraukimas į paruošimo procedūrą – leidžiant įrenginiui pasiekti darbinę temperatūrą prieš galutinai fiksuojant peilių padėtį – žymiai sumažina šį įpjovos pločio kitimo šaltinį.

Praktiški sprendimai dėl plėvelės pjovimo peilių našumo problemoms

Aktyvaus peilių keitimo grafiko sudarymas

Vienas veiksmingiausių sprendimų chroniškoms plėvelės pjovimo peilių problemoms – tai perėjimas nuo reaktyvaus prie proaktyvaus peilių valdymo. Vietoj to, kad lauktume matomų kokybės sutrikimų, kurie sukeltų peilio keitimą, proaktyvios operacijos nustato keitimo intervalus remiantis veikimo valandomis, apdorotais linijiniais metrais arba istorinių duomenų pagrindu sukurtomis medžiagai būdingomis dėvėjimosi kreivėmis. Šis požiūris pašalina peilių veikimo nepredictabilumą ir leidžia techninę priežiūrą planuoti numatytoje prastovos metu, o ne gamybos krizės metu.

Pjūklo peilės našumo žurnalo sukūrimas yra šio perėjimo pradžia. Kiekvieną kartą, kai keičiamas plėvelės pjovimo peilis, reikia įrašyti pakeitimo priežastį, peilio veikimo istoriją ir ankstesnės veiklos metu pastebėtus kokybės rodiklius. Po kelių ciklų išryškėja tam tikri modeliai, leidžiantys vis tiksliau prognozuoti peilio tarnavimo laiką. Šie duomenys taip pat suteikia objektyvią pagrindą vertinti, ar peilio modernizavimas – pereinant prie kietesnės medžiagos rūšies arba dengto varianto – būtų sąnaudų efektyvus, atsižvelgiant į dokumentuotus nusidėvėjimo tempus.

Mašinos nustatymų optimizavimas gerinant peilių našumą

Mašinos parinkimas stipriai veikia plėvelės pjovimo peilio tarnavimo laiką ir jo našumą visą tarnavimo laiką. Teisingas parinkimas prasideda nuo patikrinimo, ar peilis tinkamai įdėtas į laikiklį ir ar pats laikiklis neturi jokio pastebimo sukimosi nukrypimo ar šoninio žaidimo. Net jei plėvelės pjovimo peilis nesukasi tiksliai – net keliasdešimtųjų milimetro – jis patirs netolygų apkrovimą, kuris žymiai sutrumpins jo tarnavimo laiką ir pablogins pjovimo kokybę.

Kiekvienam plėvelės tipui, kuris apdirbamas mašinoje, turi būti patikrinti ir dokumentuoti pjovimo kampas bei persidengimo nustatymai. Kai įvedamas naujas plėvelės specifikacijos reikalavimas, verta skirti laiko trumpam parinkimo bandymui su skirtingais persidengimo ir kampo nustatymais, kad būtų nustatyta ta kombinacija, kuri užtikrina geriausią krašto kokybę ir mažiausią peilio dėvėjimosi normą. Šie optimizuoti parametrai tada turi būti įrašyti į parinkimo lapą ir nuosekliai naudojami visose tolesnėse to paties medžiagos gamybos serijose.

Alyvavimas dažnai nepastebimas plėvelės pjovimo metu, tačiau gali padaryti reikšmingą įtaką, ypač pjoviant lipniąsias plėveles ar plėveles su labai lipniomis paviršiaus savybėmis. Kontroliuojama suderinamo alyvuojamojo skysčio taikymas pjovimo vietoje sumažina trintį tarp plėvelės pjovimo peilio ir plėvelės, mažina šilumos kaupimąsi ir padidina laiką tarp peilių keitimo. Alyvuojamojo skysčio tipas ir taikymo norma turi būti suderinami su plėvelės chemine sudėtimi ir supjaustytų ritinėlių numatyta paskirtimi, todėl tai turėtų būti patvirtinta prieš pradedant nuolatinį naudojimą.

Kiekvienam taikymui parinkti tinkamą plėvelės pjovimo peilį

Pjūklo ašmenų pasirinkimas, matyt, yra svarbiausias sprendimas, įtakojantis plėvelės pjovimo ašmenų našumą. Ašmenys, puikiai tinkami vienai plėvelės rūšiai, gali būti visiškai netinkami kitai plėvelei, net jei abi plėvelės iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios. Pagrindiniai pasirinkimo parametrai apima ašmenų medžiagą, kietumą, krašto geometriją, paviršiaus apdailą ir bet kokius dangos dengimo būdus. Kiekvienas iš šių parametrų sąveikauja su konkrečios plėvelės savybėmis – storiu, standumu, paviršiaus struktūra, pildiklio kiekiu ir klijų charakteristikomis – siekiant nustatyti bendrą pjovimo našumą.

Veikloms, kuriose toje pačioje pjovimo įrangoje apdorojama įvairių tipų plėvelė, gali būti praktiška palaikyti nedidelę peilių specifikacijų biblioteką – kiekvieną iš jų optimizuotą tam tikram plėvelės tipui – ir keisti peilių tipus, kai keičiasi gaminamų produktų asortimentas. Nors tai šiek tiek sudėtingina peilių valdymo procesą, dažniausiai tai leidžia pasiekti žymiai geresnę kraštų kokybę, ilgesnį peilių tarnavimo laiką ir mažesnes bendras eksploatacijos sąnaudas lyginant su bandymu rasti vieną kompromisinį peilį, kuris visų plėvelės tipų apdorojimui tiktų pakankamai gerai.

Profilaktinės priežiūros praktikos, padedančios pratęsti plėvelės pjovimo peilių tarnavimo laiką

Valymo ir inspekcijos protokolai

Reguliarios plėvelės pjovimo peilio ir jo laikiklio valymo darbai yra pagrindinė priežiūros užduotis, kuri dažnai būna praleidžiama intensyvaus gamybos laikotarpio metu. Plėvelės likučiai, klijų nuosėdos ir smulkus šiukšlių kiekis gali kauptis ant peilio krašto ir laikiklio įdėklo skylėje, keisdami peilio judėjimo geometriją ir pagreitindami nusidėvėjimą. Nustatydami struktūrizuotą valymo protokolą – su apibrėžta dažnuma, įrankiais ir patikrinimo kriterijais – užtikriname, kad šis darbas būtų atliekamas nuosekliai, o ne tik tada, kai problemos tampa akivaizdžios.

Valymo metu kiekvienas plėvelės pjovimo peilis turi būti vizualiai apžiūrėtas pakankamai apšviestame месте — o pageidautina — naudojant mažą padidinimą. Reikia tikrinti, ar nėra įbrėžimų, įpjovų ar matomos bluntumo. Peiliai, kuriuose pastebima bet kokia pjūklo briaunos žala, turi būti nedelsiant pašalinti iš eksploatacijos, nepaisant jų susikaupusio darbo laiko. Pažeisto plėvelės pjovimo peilio naudojimo sąnaudos (atliekų kiekis, prastovos ir galima žala žemiau esančiai įrangai) daug kartų viršija paties peilio kainą. Priežiūros pirmenybę teikianti priežiūros kultūra duoda naudos, kurios dydis neproporcingai viršija įdėtą pastangą.

Laikymo ir naudojimo geriausios praktikos

Plėvelės pjovimo peilio būklė, kai jis įvedamas į eksploataciją, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jis buvo saugomas ir tvarkytas prieš montuojant. Netinkamai saugoti peiliai – drėgnoje aplinkoje, be apsauginės pakuotės arba sukrauti taip, kad pjovimo kraštai liečiasi vienas su kitu – gali būti pristatyti į montavimo vietą su korozija, kraštų pažeidimais ar geometrine deformacija, dėl ko jie tampa netinkami eksploatacijai net prieš tai, kai būtų apdorota bent vienas plėvelės metras. Tinkama saugykla reiškia, kad nepanaudoti peiliai laikomi originalioje apsauginėje pakuotėje švarioje ir sausoje aplinkoje, taip organizuoti, kad būtų išvengta fizinio pjovimo kraštų sąlyčio.

Montavimo metu reikia vienodai rūpintis. Plėvelės pjovimo peilis turi būti tvarkomas švariais pirštinėmis, kad odos riebalai nepatektų į pjovimo kraštą, o vežant ir montuojant jį reikia naudoti tinkamas įrankių priemones, o ne tuščiomis rankomis. Net ir iš nedidelio aukščio nukritęs peilis gali susidėti krašto įbrėžimų, kurių negalima pastebėti plika akimi, tačiau kurie nedelsiant pablogins pjovimo kokybę ir pagreitins tolesnį krašto pažeidimą, kai peilis bus įjungtas į darbą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip dažnai reikia keisti plėvelės pjovimo peilį?

Keitimo dažnumas priklauso nuo plėvelės tipo, linijos greičio, peilio medžiagos ir leistinų kokybės ribų. Vietoj to, kad būtų laikomasi fiksuoto laiko intervalo, geriau nustatyti keitimo grafiką remiantis apdorotais linijiniais metrais arba veikimo valandomis, koreguojant jį pagal jūsų kokybės stebėjimo duomenis. Proaktyvus peilių keitimo žurnalas padeda laikui bėgant tiksliai prognozuoti keitimo reikalingumą. Bendruoju principu, plėvelės pjovimo peilį keisti prieš atsirandant kokybės problemoms visada yra naudingiau nei reaguoti po to, kai defektai jau buvo sukurti.

Kas sukelia plėvelės pjovimo peiliui sukurti šiurkštų arba pluoštišką pjovimo kraštą?

Šiurkščios arba pluoštinės pjūvio kraštinės dažniausiai kyla dėl blizgančio ar pažeisto peilio pjūvio krašto, netinkamo nuolydžio kampo naudojamam plėvelės pagrindui, nepakankamos arba netolygios juostos įtempimo jėgos arba linijos greičio, viršijančio peilio projektinį diapazoną. Pagrindinės priežasties nustatymui reikia sistemingai patikrinti peilio būklę, mašinos nustatymo parametrus ir įeinamosios juostos įtempimo profilį. Keičiant tik peilį, bet nepataisant nustatymų ar įtempimo problemų, dažnai tas pats defektas pasikartoja per trumpą laiką.

Ar tą patį plėvelės pjovimo peilį galima naudoti skirtingoms plėvelės medžiagoms?

Kai kuriomis aplinkybėmis vienos plėvelės pjovimo ašmenų specifikacija gali pakankamai tvarkyti įvairių panašių plėvelių tipų pjovimą. Tačiau kai plėvelių savybės skiriasi žymiai – pavyzdžiui, keičiant nepildytą ploną poliesterį į storą mineralais pildytą polipropileną – reikalavimai ašmenų geometrijai ir medžiagai keičiasi esminiu būdu. Naudojant ašmenis, optimizuotus vienam plėvelės tipui, visiškai kitokioje pagrindinėje medžiagoje, dažniausiai susiduriama su prastesne kraštų kokybe, greitesniu dėvėjimosi procesu arba abiem šiais reiškiniais kartu. Kiekvienos pagrindinės plėvelės kategorijos, kurią naudojate, ašmenų specifikacijų vertinimas ir kvalifikavimas yra vertingas investicijos į nuoseklumą ir eksploatacinę efektyvumą.

Kaip ašmenų persidengimo nustatymas veikia plėvelės pjovimo ašmenų našumą?

Skersinėje pjovimo operacijoje viršutinio ir apatinio plėvelės pjovimo peilio persidengimas tiesiogiai kontroliuoja pjovimo jėgą ir į plėvelę taikomą skersinį kampą. Per mažas persidengimas sukelia spaudymo arba plyšimo veiksmą vietoj švaraus skersinio pjūvio, dėl ko kraštai tampa nelygūs ir peiliai greitai susidėvi. Per didelis persidengimas padidina mechaninę įtampą abiejuose peiliuose, greitinant jų susidėvėjimą ir galbūt sukeliant nuokrypį arba virpesius. Optimalus persidengimo nustatymas yra medžiagai specifinis ir turėtų būti nustatomas atliekant pradinio nustatymo bandymus kiekvienam plėvelės tipui, po to dokumentuojamas ir nuolat taikomas, kad būtų užtikrintas stabilus ir pakartotinis pjovimo našumas.